Ruošiantis artėjančioms gražiausioms žiemos šventėms – Šv. Kalėdoms, Naujųjų Metų sutikimui, kiekvienuose namuose puošiama Kalėdinė eglutė. Tačiau svarbu žinoti, kad sausoje patalpoje gyva eglutė greitai išdžiūsta ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Svarbu taip pat parinkti ir tinkamą vietą – atokiai nuo durų, nuo šildymo priemonių ir kad netrukdytų išeiti iš patalpos. Taip ji bus ne tik gražesnė, bet ir saugesnė. Elektrinių lempučių girliandos turi būti tvarkingos. Laidai lankstūs, variniai, o lemputės – ne galingesnės kaip 25 vatų.

Draudžiama eglutes puošti degiomis medžiagomis, naudoti žvakutes ir šaltąsias ugneles. Atvira žvakutės liepsna gali per akimirksnį sukelti gaisrą. Kitas Kalėdų akcentas, kuris paskutiniu metu dažnas kiekvienoje šeimoje – degančios žvakės. Svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą – kad degančios žvakės niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ir naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietus besiplaikstanti užuolaida tikrai užsidegs. Svarbiausia – nepalikti degančios žvakės be priežiūros, o išeinant iš kambario ją užpūsti.

Na ir žinoma, kokios šventės be fejerverkų. Tačiau graži šventė gali virsti rimta tragedija, atimti gyvybę ar suluošinti visam gyvenimui. Kiekvienais metais kyla ne vienas gaisras, kurio priežastis - neteisingas naudojimasis pirotechnikos priemonėmis. Paprastai nelaimė nutinka leidžiant fejerverkus gausiai užstatytuose gyvenamuose rajonuose: jie įlekia į namų balkonus, išdaužia langus, sukelia gaisrus. Fejerverkui pataikius į žmogų, pasekmes sunku prognozuoti – jis gali uždegti drabužius, apdegti veidą, rankas. Taip pat primename, kad DRAUDŽIAMA parduoti bei naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus 1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose.

Šiuo metu vandens telkiniai pasidegę ledu, tačiau primename, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltiniai. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.

Ištikus nelaimei skambinkite Bendrojo pagalbos telefono numeriu – 112.

Geros nuotaikos bei saugių švenčių!

                                                                                                             Šilalės priešgaisrinė  gelbėjimo tarnyba