Pavasarį, kai gamta atgimsta, o Velykų laukimas pripildo širdis šviesos, vyksta įvairios kūrybinės veiklos. Todėl Šilalės lopšelyje – darželyje „Žiogelis“ „Kiškučių“ grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis sugalvojo netradiciškai paminėti pavasario šventę Velykas: surengė pasakos „Pirštinė“ inscenizaciją, pritaikytą Velykų temai. Tai tapo ne tik smagia švente vaikams, bet ir kūrybišku būdu stiprinti bendruomeniškumą bei pažinti liaudies kūrybą. Kiekvienas vaikas vaidino: nuo trapaus drugelio, greituolių kiškučių, darbščiųjų bitučių, murkliukų kačiukų iki didelių rudnosiukų meškinų.  Ugdytiniai buvo pasipuošę spalvingais kostiumais, o jų pasirodymus lydėjo skambi, linksma, įtraukianti muzika, paukščių čiulbėjimas ir pavasario vėjo skambesys. Inscenizacijos metu netrūko nei šypsenų, nei nuoširdžių emocijų – kiekvienas vaidmuo tapo proga atskleisti kūrybingumą, bendradarbiavimą ir drąsą. Pasakos inscenizacija buvo papildyta šventinėmis detalėmis – Velykų bobutės  pasirodymu, veiksmas vyko pavasarį.

Balandžio 16 d., pasitinkant gražiausią pavasario šventę – Šv. Velykas – Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ įvyko pirmasis bendrystės ir pavasario protmūšis, tapęs smagiu ir įkvepiančiu startu naujai įstaigos tradicijai. Tai buvo ne tik intelektualus iššūkis, bet ir šiltų emocijų kupina popietė, pirmą kartą subūrusi pedagogus ir tėvelius į bendrą veiklą.

Pilnutėlėje salėje net 16 komandų entuziastingai varžėsi spręsdamos logines užduotis, atsakydamos į klausimus apie Šilalės kraštą bei įveikdamos kūrybingas muzikines mįsles apie spalvas. Kiekviena komanda pasivadino originaliu vardu, o jų sudėtyje buvo  ne tik mamos ir tėčiai, bet ir seneliai, kurie aktyviai įsitraukė į bendrą žaidimą. Sėkmė šįkart lydėjo komandą „Vandens lelijos“, tapusią renginio nugalėtoja.

Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena. Ją minėdami, ,,Bitučių“ ir ,,Meškučių“ grupių ugdytiniai išsiruošė į žygį aplink Šilalės miesto tvenkinį. Kad būtų linksmiau - į pagalbą pasitelkėme šiaurietiškas lazdas. Sveikatos specialistė vaikams papasakojo, kaip teisingai užsidėti ir valdyti šį sportinį inventorių.

Prieš pradėdami žygį aptarėme, kokią naudą mūsų sveikatai turi šiaurietiškas ėjimas: stipriname kūno raumenis, kraujotaką ir kvėpavimą, geriname laikyseną ir koordinaciją. Šiaurietiškas ėjimas tinka bet kokio amžiaus žmonėms ir visais metų laikais, todėl tai puikus būdas palaikyti fizinę formą, stiprinti sveikatą ir praleisti laiką gryname ore.

Balandžio 10 dieną dešimt ugdytinių iš Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ („Meškučių“, „Pelėdžiukų“, „Bitučių“ ir „Boružėlių“ grupių) dalyvavo 15-osiose šalies ikimokyklinio amžiaus vaikų sporto žaidynėse „Nykštuko žaidynės 2025“, kurios vyko Jurbarke.

Renginys prasidėjo linksma ir energinga mankšta, kurioje smagiai mankštinosi net 160 vaikų iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų. Po to mažieji sportininkai entuziastingai įsitraukė į estafečių varžybas, kuriuose galėjo pademonstruoti savo vikrumą, greitį, jėgą ir taiklumą.

Šv. Velykos jau vis garsiau beldžiasi ne tik į namus ir širdis, bet ir į Šilalės lopšelio–darželio „Žiogelis“ erdves. Šia gražia pavasario proga darželyje buvo įgyvendintas kūrybinis projektas „Velykinių margučių raštai“, kurio iniciatorė – mokytoja ekspertė Vilma Juzaitienė.

Projekto tikslas – ugdyti vaikų tautinę savimonę, puoselėti pagarbą krašto kultūrai, papročiams ir tradicijoms. Įgyvendinant projektą, grupėse vyko edukaciniai užsiėmimai, kurių metu vaikai susipažino su senaisiais kiaušinių marginimo raštais, jų simbolika, spalvų reikšmėmis ir magiškomis margučių galiomis. Kūrybiniuose darbuose vaikai marginimo raštus pritaikė patys.

Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkis dėl 2024-2025 m. šildymo sezono pabaigos

2025 m. balandžio 8 d., „Ančiukų“ grupės ugdytiniai svečiavosi Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, kur vyko edukacinė – pažintinė veikla „Verbos paslaptys. Ką man kužda Verba?“.

Į muziejų atvykusius vaikučius pasitiko Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus vyriausioji rinkinių kuratorė Rita Dirškuvienė. Darbuotoja mažiesiems svečiams papasakojo kuo reikšminga verba, kokia jos paskirtis, kaip ir iš ko verbos kuriamos, apie Verbų sekmadienio tradicijas. Vaikučiai su didžiuliu susidomėjimu apžiūrinėjo, tyrinėjo, lietė įvairius augaliukus, kuriais buvo nuklotas didžiulis stalas. Galiausiai visi itin susikaupę, atidžiai, kruopščiai rinkosi norimus augaliukus ir iš jų kūrė savo pačias nuostabiausias verbas.

2025 m. kovo mėnesį „Ančiukų“ grupėje vyko grupės darbuotojų, ugdytinių bei jų tėvelių savaitinis bendradarbiavimo projektas „Saldus bus mano miegelis, kai lopšinę padainuos, pasaką paseks man mamytė ir tėvelis“.

Projekto metu į grupę atvykę tėveliai vaikučiams prieš pietų miegą skaitė įvairias pasakas. Vaikučiams tai buvo labai netikėta ir be galo smalsu.

Šiuo projektu buvo siekiama gilinti „Ančiukų“ grupės bendruomenės bendravimą bei bendradarbiavimą, skatinti  komandinį darbą, vaikų domėjimąsi knygomis, lopšinėmis, plėtoti ugdytinių pažintinius bei kalbinius gebėjimus, skatinti jų norą tyrinėti, kurti, pasakoti kasdien.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai – tai amžiaus grupė, kurioje prasideda pirmieji žingsniai į rašymo ir skaitymo pasaulį ir kuo tas pasaulis paslaptingesnis, tuo labiau norisi jį pažinti ir ištyrinėti.

Pilną krepšį paslapčių ,,Kiškučių“ grupės vaikučiams atvežė Dionizo Poškos Baublių muziejaus muziejininkė Lina Bajorinienė, kurias patys vaikai turėjo atskleisti, patirti ir pajausti. Pirmoji paslaptis -  baublio medinė  imitacija, kurią vaikai galėjo paliesti, pakilnoti ir apžiūrėti iš labai arti. Su muziejaus vidumi ugdytiniai susipažino vartydami spalvinimo knygutes, kurių objektus, tokius kaip vandens malūnas, klumpės, medinė kuprinė, ar net banginio kaulai, ugdytiniai spalvino taip, kaip jiems atrodys geriausiai. Auklėtiniai pamatę iš krepšelio traukiamas plunksnas, skirtas rašymui, negalėjo patikėti, kad jomis rašysime, o ne Velykų kiškučiui lizdą puošime. Nelengva buvo rašyti savo vardą, kai rašalas netikėtai baigdavosi, ar plunksna užkliūdavo stipriau paspausta, o ką jau kalbėti apie pirštukų išsitepliojimą. Taip vaikai susipažino su savo prosenelių rašymo priemone ir vienbalsiai nutarė, kad jų rašikliai geresni. Na, o kai dokumentas jau su vardu, tai ir vaško antspaudą galima uždėti,  šis procesas taip pat reikalaujantis nemažai kantrybės ir kruopštumo, nes vašką reikėjo išlydyti, o ir antspaudą  spausti atsargiai, kad neišsilietų vaškas. Nors nemažai išbandymų turėjo atlikti šaunieji ,,Kiškučiai“, bet visi sėkmingai pasirašė ir užantspaudavo savo ,,dokumentą“.